Dvasingumas – (ne)spiritizmas

Gyvenimo menas

gyvenimo menas, klausimai

Visi girdėjome frazę gyvenimo menas daugybę kartų. Ir vis dėlto daugumai žmonių atrodo, kad jokio meno čia nėra nė kvapo: reikia solidžios sąskaitos banke, namo, mašinos, gero darbo, o menas… Na, menas nebent savaitgalį, gal galerija, o gal tik teatras Naujųjų metų proga. Nes menas – kažkokia laisva, nerimta sritis… O visgi gyventi ir gyventi šauniai yra ne kas kita kaip gyvenimo menas. Tai nėra tikslusis mokslas, o bandymai, improvizacijos, tai, ką susikuri pats, o ne tai, ką nusiperki parduotuvėje. Žinote, yra tokia pamokantis pasakojimas: mokytojas klausia mokinio: „Kokia yra pati baisiausia žmogaus gyvenimo tragedija? – Tikriausiai ta, kad jis neranda atsakymo į savo klausimus? – Ne. Tragiškiausia yra tai, kad jam neiškyla klausimai, į kuriuos reikėtų ieškoti atsakymų“. Tad ieškojimas, kaip ir menas, yra neatsiejama nuo gyvenimo. Ir jei svajojate apie tai, kad kada nors žinosite visus atsakymus ir turėsite ramybę, netikėkite tuo. Mintis visada yra nerami. O gyvenimas visada menas. Gyvenimo menas yra harmonija, bet kyla iš ieškojimo. Abejokite visais, kas žada atsakymus į jūsų klausimus!

Gyvenimo prasmes ieskojimas

Senovės mąstytojai sakė, kad žmogus gyventi pradeda tada, kai jam parūpsta tokie klausimai: „Kas aš esu? Kokia mano gyvenimo prasmė? Kodėl aš gyvenu?“ Iki tol žmogus gyvena kaip rafinuotas gyvulys, kuriam terūpi prasimaitinimas, poilsis, seksas ir saugumas.

Beveik kaip sename anekdote: „Daktare, ar aš gyvensiu? – O kuriam galui?!“ Gyvenimo prasmes ieskojimas aktualus kiekvienam žmogui įvairiausiais gyvenimo tarpsniais.

Dažnai tai sukelia asmenybės krizes, nes žmogus jaučia, kad gyvena bergždžiai. Turime dėti pastangas, kad gyvenimo prasmes ieskojimas būtų ir malonus, ir efektyvus, kad padėtų gerinti gyvenimą ir nesmukdytų.

Todėl pirmiausia, ką mes turime padaryti, – tai užduoti sau šituos klausimus ir dėti visas pastangas, kad rastume į juos atsakymus. Ajurvedoje pasakyta, kad sveikatą garantuoja keturi dalykai. Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija beveik pažodžiui cituoja seniausią ajurvedinį traktatą Sušruta Samhita, apibrėždama sveikatą kaip fizinę, emocinę, psichologinę ir dvasinę gerovę.

Į visus aukščiau minėtus klausimus žmogus turi atsakyti psichologinio aspekto lygyje. Jeigu jis negali to padaryti, tai negali tikėtis sėkmės gyvenime ir būti sveiku bei laimingu. Ir štai šitas lygis laikomas svarbiausiu.

Sėkmės pojūtis kyla iš vidaus, mes jo sulaukiame tą akimirką, kai pamilstame save. Tada pakyla mūsų savivertė, mes imame pasitikėti savo jėgomis ir dėkojame už visa, ką mums siunčia likimas. Kad ir kas būtumėte ir kiek uždirbtumėte, nebūsite laimingi, kol viduje neužgims šitoks pojūtis.

Siekdami tikros sėkmės iš pradžių turime suprasti, kokie efemeriški yra materialūs dalykai. Štai pasiekiame kokį žemišką tikslą, o paskui pajuntame, kad to negana. Įsigyjame daiktą, o vėliau suprantame, kad jis nereikalingas. Argi malonu turėti milijonus dolerių ir nuolat nuo savęs ginti mintį apie vienatvę, apie neatėjusią laimę ir liūdėti, kad neišsipildė gražiausios svajonės. Norėdami rasti tikrą ir ilgalaikę laimę, turime išmokti kitaip mąstyti ir kitaip žvelgti į pasaulį. Prioritetas – viduje užgimęs sėkmės pojūtis, o ne materialių dalykų sukeltas laikinas pasitenkinimas.

Nuolatinis laimės pojūtis – tai mūsų sielos būsena. Pelnę materialią sėkmę, laimingesni tapsite tik tiek, kiek leidžia jūsų vidus. Aplinkinių meilė ir pagarba jus gali pakylėti tik tiek, kiek jau save mylite patys. Išorinis pasaulis dovanos mums meilę, džiaugsmą, jėgų ir ramybę tik tada, kai šiuos jausmus mes jau turėsime savyje, sielos ir širdies gilumoje.

Ivan R.Misner, Don Morgan. Sėkmės mokytojai.

***

Juoktis dažnai ir iš širdies, laimėti protingų žmonių pagarbą ir vaikų meilę, pelnyti sąžiningų kritikų pripažinimą ir iškęsti netikrų draugų išdavystę, suprasti grožį, matyti puikiausius kitų jų bruožus, palikti po savęs pasaulį bent truputį geresnį: ar išauklėjus sveiką palikuonį, ar išpuoselėjus sodo lopinėlį, ar patobulinus visuomenės gyvenimą, žinoti, kad nors vienai gyvybei Žemėje kvėpuoti buvo lengviau, kad gyvenai joje ir tu. Štai kas yra sėkmė.

Ralph Waldo Emerson

sėkmė

Kaip rasti vidinę ramybę?

Dažnai linkime vieni kitiems džiaugsmo, turto, sėkmės, bet kiekvienas esame patyrę patys ar matę kitą žmogų, kuris turi turtus, kuriam pasisekė, bet nesijaučia laimingas, nes nejaučia vidinės ramybės. Ne veltui pats gražiausias ir nuoširdžiausias dalykas krikščionių bažnyčioje yra paliepimas ‘palinkėkite vieni kitiems ramybės’. Dieviška ramybė yra tai, ko ieško kiekvienas žmogus. Apie tai ir toliau esantis anoniminis tekstas, kuris buvo rastas senoje Šv. Povilo bažnyčioje, Baltimorėje 1692 metais.

Ženk ramiai tarp triukšmo ir skubėjimo – atmink, kokią palaimą gali rasti tyloje.Neatsisakydamas savęs, visada, kai tik įmanoma, gerai elkis su kitais žmonėmis. Savo tiesą dėstyk aiškiai ir ramiai. Išklausyk kitų, juk net kvailys ir netikėlis turi savo istoriją. Jeigu bandysi lygintis su kitais, gali pasijusti tuščias, apkars ir gyvenimas, kadangi visada surasi geresnių bei blogesnių už save. Tegul Tavo pasiekimai ir planai bus Tavo džiaugsmo šaltinis.

Savo darbą, kad ir koks jis bebūtų kuklus, atlik iš širdies: jis yra tikra vertybė kintančiuose likimo vingiuose. Būk atsargus savo sumanymuose, nes pasaulis pilnas apgavystės, bet suvok tikrų dorybių prasmę. Daugybė žmonių siekia dorų idealų, ir visur gyvenime rasi daug heroizmo. Būk savimi, nesistenk nugalėti jausmų, nebūk ciniškas meilėje, kadangi pasaulyje, kupiname nejautrumo ir nusivylimo, ji yra amžina kaip žolė.

Ramiai, be nusivylimo priimk metų naštą, be skausmo ir širdgėlos atsisveikink su jaunyste. Ugdyk sielos tvirtybę, kuri skaudžioje nelaimėje galėtų apginti ir taptų Tavo skydu. Nesikankink dėl vaizduotės tvarinių. Didelė baimė ir nerimas dažniausiai kyla iš nuovargio bei vienatvės. Laikykis disciplinos, bet būk sau švelnus.

Esi Visatos vaikas kaip medžiai ir žvaigždės. Turi teisę čia būti. Ar tau aišku, ar ne, neabejok, jog Visata yra tokia, kokia ir turi būti. Savo troškiniuose ir darbuose būk taikoje su Dievu. Ir triukšme, ir gyvenimo sūkury išlaikyk pusiausvyrą. Būdamas apgaulingas, nuobodus, su savo neišsipildžiusiomis svajonėmis, žinok – pasaulis puikus. Būk atidus. Stenkis būti laimingas.

ramybė

nušvitimasJaunas japonų vienuolis norėjo kuo anksčiau gyvenime pasiekti nušvitimą, kad paskui galėtų imtis kitų reikalų.
<…>
Ilgai meditavęs ir mąstęs, pergamente kuo dailiausiai kaligrafiškai užrašė šį trumpą posmelį:

Jauno doro vienuolio,
Medituojančio trejus metus vienumoje,
Nebepajudins iš vietos
Keturi pasaulio vėjai.

Be abejonės, jis manė, kad senas ir išmintingas vienuolyno vyresnysis iš šių žodžių supras, kad jo mokinys yra nušvitęs.
<…>
Kitą savaitę tarnautojas perdavė vienuoliui pergamento ritinėlį labai panašų į jo siųstą, tik perrištą kitos spalvos kaspinu.
– Nuo vienuolyno vyresniojo, – ištarė trumpai.
<…>
Tai buvo jo paties pergamentas, bet prie pirmosios eilutės vienuolyno vyresnysis buvo nerūpestingai tušinuku pakeverzojęs „Bezdalai“. Taip pat buvo parašyta kiekvienoje eilutėje.
<…>
Tai buvo pirmas kartas po trejų metų, kai jaunasis vienuolis paliko savo salos buveinę. Įniršęs jis įsiveržė į vienuolyno vyresniojo darbo kambarį, tėškė pergamentą ant stalo ir pareikalavo paaiškinti, ką tai reiškia.
Patyręs vienuolis lėtai pakėlė pergamentą, atsikrenkštė ir perskaitė ketureilį:

Jauno doro vienuolio,
Medituojančio trejus metus vienumoje,
Nebepajudins iš vietos
Keturi pasaulio vėjai.

Tuomet jis padėjo pergamentą, įdėmiai pažvelgė į jaunąjį vienuolį ir tęsė:
– Tai sakai, jaunasis vienuoli, kad tavęs nebepajudins iš vietos keturi pasaulio vėjai. Bet keturi nedideli bezdaliukai pernešė tave net per visą ežerą.


Ajahn Brahm. Atverk savo širdies duris.

Kaip teisingai medituoti?

Teisingas meditavimas reiškia, jog kiekvieną akimirką esate nė kiek nesiblaškančio proto. Kad ir kokios aplinkybės jums susiklostytų, kad ir kokios sąlygos ar padėtį slėgtų, išsaugokite tokį protą, kuris yra skaidrus ir aiškus kaip erdvė, kuris veikia tiksliai, nesvyruodamas it adatos smaigalys.

Kai kam atrodo, kad meditavimo tikslas yra išgyventi tam tikrą „proto ramybę“. Tikrasis meditavimas reiškia, kad rūpi tik didysis klausimas, vien „Kas aš esu?“. Šiems  žmonėms patinka vien tykuma ir rimtis.  Nesvarbu, kad kaimynai už sienos leidžia garsią muziką ir už lango amsi šuo. Tykuma, atrasta tykumoje, dar nėra tikroji tykuma.Tikroji tykuma yra triukšme.

meditacija - harmonija su visataŽinoma, pageidautina turėti ramią meditavimo vietą. Tačiau neturėtume prisirišti tik prie buvimo tyloje, nes gyvenimas nėra vien tyki tėkmė. Jei jūsų protas nesiblaško, tai net Keturiasdešimt antroji Niujorko gatvė gali būti nuostabus dzeno centras. Be to, žmonės dažnai mano, kad teisingas meditavimas tai vien labai drausmingos pratybos, kurių metu medituojama sėdint. Tačiau vien tik taip medituojant trūksta pilnatvės. Tokia nuostata rodo prisirišimą prie „kūno sėdėjimo“. Jei protas aiškus, tai ir visa visata pasidaro aiški. Tikroji meditacija yra teisingas „proto sėdėjimas“, kad ir kokios susiklostytų aplinkybės ir sąlygos, svarbu tai, kaip būtent tą akimirką elgiasi tavo protas. Juk jis kuria tavo gyvenimą. Jei protas aiškus, tai ir visa visata pasidaro aiški. O jei protas sudrumstas ir neaiškus, tada neaiški ir visata. Tai labai svarbus dalykas. Taigi būtina atkakliai medituoti.

Geros meditavimo pratybos, kai medituojama sėdint, yra labai svarbios. Tačiau pats svarbiausias dalykas – atsikratyti bet kokio prisirišimo prie mąstymo ir susigrąžinti savo dar nemąstantį protą. „Kas aš esu? Vien tik nežinau…“ Ar sugebate tai daryti bet kokiomis aplinkybėmis, bet kokiomis sąlygomis, nekreipdami dėmesio į tai ar yra pagalvė atsisėsti, ar jos nėra? Jei tokioms pratyboms galite atsidėti vairuodami, tai bus meditavimas vairuojant. Jei tai darysite valgydami, tai bus meditavimas valgant. Jei kuopdami ir tvarkydami savo butą – meditavimas dirbant. Žinoma, kad protas įgustų tai daryti, būtinos formaliosios pratybos. Jų metu medituojate sėdėdami, sukryžiavę kojas, tiesia nugara. Bet jei tokia poza sėdėti negalite, neturėtumėte vengti pratybų.

meditacija - kas as esuTikrasis meditavimas reiškia, kad jums rūpi tik didysis klausimas, vien „Kas aš esu?“ Be to, patartina valdyti savo kvėpavimą. Įkvepiama lėtai, iškvepiama irgi lėtai. Iškvėpimas turėtų būti šiek tiek daugiau nei dvigubai ilgesnis už įkvėpimą. Jei kvėpuosite labai lėtai, geriau seksis slopinti mąstymą ir atsisieti nuo minčių atsiradimo ir išnykimo. Svarbiausias dalykas – atsikratyti bet kokio prisirišimo prie mąstymo ir susigrąžinti savo dar nemąstantį protą. Laikui slenkant, jūsų galios rims ir leisis žemyn, žemyn, žemyn į jūsų esaties centrą, tad bus lengviau valdyti savo jausmus ir emocijas. Čia verta dar kartą pabrėžti, kad tikrasis meditavimas nėra tam tikra kūno padėtis. Meditavimas – tai, kaip pačiame kasdienybės sūkuryje, kiekvieną akimirką, viena po kitos, yra nusiteikęs medituojančio protas.

*Bodhisatva – būtybė, savo veiksmais skleidžianti santarvę, darną, harmoniją; tas, kas atideda savo galutinį atbudimą dėl to, kad padėtų išsivaduoti visoms būtybėms; tas, kas ne tiek siekia atbusti pats, kiek atbusti kartu su visomis būtybėmis. Bodhisatvos idealas yra svarbiausias mahajanos ir dzeno idealas.

Zen meistras Seung Sahnas

Meditacija

Meditacija – vienas iš dvasinio susitelkimo būdų, maldos forma, mąstymo vyksmas. Pradžioje taip vadinti krikščioniškieji fiziniai ir dvasiniai susitelkimo pratimai. Vėliau (XIX a.) teosofai pritaikė šį lotynišką terminą vadinti įvairioms dvasinio susikaupimo pratyboms (kilusioms iš budizmo, daosizmo, induizmo ir kitų rytietiškųjų religijų ir pažiūrų sistemų). Nevienodai aiškinama skirtingose religinėse, dvasinėse, terapinėse mokyklose.

Bendriausia prasme galima sakyti, kad meditacija – tai sąmoningumo lavinimo metodas, kurio metu yra susitelkiama į kokį nors objektą arba į sąmoningą būties suvokimą. Meditacijoje sąmoningumas atsiveria kaip mąstymo ir jausmų, taigi proto ir „širdies“, stebėtojas. Teigiama, jog meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą.

Ko reikia norint medituoti? Nusiraminti, sugebėti išlaikyti galvą tuščią. Užklydo mintis? Tegul ji prateka kaip upės vanduo, nenusitverkite jos. Jei stengiatės nieko negalvoti, o po to šauna į galvą mintis ‘mini paskola‘ ir pasineriate į svarstymus, pradėkite iš pradžių.

Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, dvasinis atbudimas arba nušvitimas, dvasinė sveikata, pakitusios sąmonės būsenos, transas. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne sąmoningai, o kaip susitelkimo, įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kurios metu, žvelgiant iš neurobiologijos mokslo pozicijos, pakinta smegenų biosrovių dažnis. Bendriausia prasme, meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose sumažėja suvokiančiojo subjekto ir suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.

meditacija

Gurmanams

Pirmyn į skanesnį rytojų!

Sapnuokime kartu!

Kas sapnuos sapnuotojus?

Selebės Gandai

Įvairiausio plauko tiesos ir pramanai

Viskas apie nieką

Filosofijos salelė prasmės vandenyne

Pučiu žolę

Tinklalapis apie žolę

Knygos vakarui

Tinklarštis apie knygas

Panelė Mistika

Mistika ir paslaptys

Kosmetikos blogas

Tinklaraštis apie kosmetiką ir grožį

Rasos blogas

Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato. – Servantesas.

Astrologija tau

Astrologija, horoskopai, prietarai

Lieknėkim

Tinklaraštis apie sveiką lieknėjimą

Neblogas grožis

Tinklaraštis apie grožį

Samantos blogas

Gyvenimas, namai, stilius, grožis

DROP DEAD GORGEOUS

Dvasingumas - (ne)spiritizmas

Žalia gyvensena

Tinklaraštis apie ekologiją

Fyfuole

Tinklaraštis apie grožį

kaip kaip

Tinklaraštis apie namų priežiūrą