Naujasis Amžius (New Age)

Tai decentralizuotas Vakarų kultūros socialinis ir dvasinis judėjimas, siekiantis Universaliosios Tiesos ir aukščiausio individualiojo žmogiškojo potencialo. Naujasis Amžius jungia kosmologijos, astrologijos, ezoterikos, alternatyviosios medicinos, muzikos, kolektyvizmo, pusiausvyros ir gamtiškumo elementus. Asmuo pats savarankiškai renkasi savo dvasinių ieškojimų kelią, nevengdamas sujungti keleto religijų ar dvasinių mokymų dogmas, šitaip tarsi individualizuodamas savo tikėjimą. Naujasis Amžius nėra nauja religija, tačiau tai įvairialypė įvairių ieškotojų, religinių ir dvasinių mokytojų bei gydytojų visuma. Tai individualūs siekimai, praktikos ir filosofijos atsisakant religinių doktrinų ir dogmatizmo.

Naujasis Amžius įtraukia elementus iš senųjų religinių ir dvasinių tradicijų, svyruojančių nuo ateizmo ir monoteizmo iki klasikinio ar natūralistinio panteizmo bei mokslo ir Gajos filosofijos elementus, pavyzdžiui, archaeoastronomiją, astronomiją,ekologiją, environmentalizmą, Gajos hipotezę, psichologiją ir fiziką. Naujasis Amžius idėjų semiasi iš įvairių atgimstančių senovės tikėjimų (naujoji pagonybė, šamanizmas) bei dvasinių mokymų, rytų filosofijos (joga, budizmas, kinų tikėjimai,hinduizmas ir kt.), Artimųjų Rytų religijų (judaizmo, ypač kabalos, sufizmo, krikščionybės), filosofijų (gnosticizmo, spiritualizmo, teosofijos, universalizmo, Vakarų ezoterikos, Naujojo Mąstymo).

Naujojo Amžiaus atstovai skirtingai ir individualiai suvokia Dievo egzistavimą, tačiau dažniausiai jis suvokiamas panteistine filosofija: kaip gamtos, visatos dėsnis, visaapimanti esybė, energija. Tikima dvasinėmis būtybėmis ar paranormaliais reiškiniais: angelais, demonais, dvasiomis, dievybėmis, fėjomis, vaiduokliais, ateiviais ir kt. Pozityvusis mąstymas, intuicija, dvasingumas iškeliamas aukščiau mokslinio skepticizmo, racionalizmo. Neatskiriama Naujojo Amžiaus dalis yra natūrali gydymo metodika: akupunktūra, bioritmai, gydymas žolelėmis, rytietiška medicina ir kt. bei ezoteriniai mokymai (tantrizmas, okultizmas, magija, spiritizmas). Dvasinėms paieškoms praktikuojama meditacija, joga, masažas, aromaterapija, New Age ir ambientinės muzikos klausymasis.

Kabala, Sufijai ir Rastafarianizmas

Sveiki, mieli skaitytojai! Turiu gerų naujienų: Kreipiniu “Sveiki“ nusprendžiau pradėti kas antrą tinklaraščio įrašą. Pirmasis taip prasidėjo, trečiasis (šis) – vėl taip pat, o kitą kartą pagailėsiu Jūsų išvargusių sąmonės gelmių ir sugalvosiu ką nors kūrybingesnio! Pažadu. 🙂

Šiandien jaučiuosi kaip niekada gerai nusitekęs, todėl parašysiu tris metafiznius traktatus apie transcendentinės valios ontogenezę. Kol kas turiu tik krūvą padrikų minčių apie būsimą stebuklingą pasimatymą su Svajonių Mergina, kurią kadaise susapnavau, bet tikiu, kad iš to tikrai gims gilus, brandus ir prasmingai išnešiotas metafizinis traktatas. 😛

Šios dienos tema, kuri nepaveiki mano atsitiktiniams minties šuoliams – įvairios mistinės, ezoterinės ir visaip kaip kitaip “nurautos“ dvasingumo sritys. Trumpai (kiek tai įmanoma, aktualu ir prasminga) aptarsiu Kabalą, Sufijus ir Rastafarianizmą. Ilgai nevyniojęs Žodžių į vatą, pradedu:

• Kabala – tai tam tikra ezoterinė žydų misticizmo kryptis, nuolat pasiruošusi teikti Žmogui reikalingas teorinių žinių ir dvasinių praktikų rinkinį, reikalingą patirti Būties pilnatvė, įvykdyti Kūrimo tikslą ir susilieti su Kūrėju. Norint tinkamai paaiškinti bent vieno iš didžiąja raide parašytų žodžių pilną reikšmė, matyt reiktų sėsti rašyti savojo traktato. Bet apie tai – kitą kartą. 🙂
• Sufizmas siejamas su mistine Islamo sklaida. Galbūt ne tiek sklaida, kiek akcentuacija. Naują žodį išmokau, norėjau pasidalinti – please ignore. 🙂 Legendomis apipinti sufijai tam tikra prasme primena krikščionių asketus ir šventuosius – atsiskyrę jie gyvendavo dykumose, gerdavo vyną ir rydavo kažkokius haliucinogenus, badaudavo, betarpiškai patirdavo Dievą ir rašydavo nuostabias eiles.
• Rastafarianizmas… Pamenate Bob Marley? Pasirodo, žolytę jis pūtė ne dėl to, kad buvo žiauriai kietas tų laikų hipsteris ar hipis, o todėl, jog išpažino rastafarianizmo religija. Rastafarai – taip, rūko žolę – tačiau ne mūsiškę “chemiją“, o vadinamąjį “šieną“. Skirtumo tarp jų aš ypatingai nematau, tad galiu tik nuogirdomis pasidalinti. Beje, žolės rūkymas turi religinį metmenį – laikoma, jog tai Dievo žolė, o jos cheminės savybės padeda atrasti savyje Kūrėjo užuomazgas, geriau pažinti ją valią.

O Tu, mieloji, gal jau pati savąjį kelią radai, pametei ir vėl iš naujo atradai? 🙂 Tikrai būtų įdomu susižinoti! Parašyk!